Благодатный Огонь
Articles-Li

Palaimintoji ugnis

Palaimintoji ugnis (rusų klb. Благодатный огонь) (graikų ir armėnų tradicijose — Šventoji Šviesa, graikų k. Ἅγιο Φῶς, armėnų Սուրբ Լոյս) — tai ugnis, išnešama iš Kristaus Kapo per ypatingas pamaldas, kurios rengiamos kasmet Didįjį šeštadienį, Velykų šventės išvakarėse pagal Julijaus kalendorių, Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje Jeruzalėje. Velykų ugnies išnešimas simbolizuoja išėjimą iš „Tikrosios Šviesos“ Kapo, tai yra Jėzaus Kristaus prisikėlimą.

Šiuo metu ceremoniją vykdo Jeruzalės pravoslavų bažnyčios dvasininkai, Armėnijos apaštalų bažnyčios Jeruzalės patriarchas, taip pat Koptų ir Sirijos bažnyčios.

Palaimintos ugnies reikšmė

Atkreipiu jūsų dėmesį į Palaimintos Ugnies prasmę, ir būtent, jos prasmė reiškia Šventąją Šviesą. Nuo šio momento paaiškinsiu išsamiau. Šventas – tas, kuris apšviestas šviesa, Krikščioniškoje tradicijoje ant ikonų Šventųjų Nimbų, Šviesos Simbolis. Žodžių junginys „Šventoji Šviesa“ kalba apie ypatingą Šviesą, sustiprintą kokio tai palaiminimo.

V-VII amžiuose Jeruzalės bažnyčioje, remiantis armėnišku Jeruzalės dėstytojo vertimu, velykų vigilija (tai yra vakarinė ir Didžiojo šeštadienio liturgija) prasidėdavo senovės apeigomis vakarinės šviesos uždegimu. Tačiau, nuo IX amžiaus šaltiniai mini jau ne tik apie vakarinės žvakidės palaiminimą, bet ir apie Palaimintosios ugnies nusileidimą, kaip apie stebuklą.

Apie tai liudija lotynų piligrimas Bernardas Vienuolis (867), Kesarijos Kapadokijos metropolitas Arefa (X a. pradžia), dvasininkas Nikita (947), popiežius Urbonas II (XI a.), vienuolyno viršininkas Danilas Palomnikas (XII a. pradžia), arabų istorikas Al-Masudi (X a.), Raulas Glaberas (1048) „Istorija“, Chartreso Fulcheris (1101) „Jeruzalės istorija: frankų veiksmai“ ir kt.

Charakteringa savybė viduramžių aprašymuose yra tai, kad užsidega lempelės, kabančios virš Kapo (arba stovinčios ant Kapo), bet, pačiame Kape tuo momentu nieko nėra, patriarchas ir žmonės yra lauke, kartais netgi už bažnyčios. Žymiai vėlesnis pranešimas apie tai, kad „uždegami sietynai virš Dievo kapo nepastebimai“ priklauso Sergijevo Lavros Trejybės jerodiakonui Zosimai (1420).

Kadangi virš kuvuklijos pradžioje stogo nebuvo, tai ir pabaigtas statyti jis buvo kaip atskiras pastatas.

Ugnis, kuri duoda gėrį

Palaukite, o prie ko čia Jėzus ir Kristaus baimė? O prie to, kad visos religijos perėmė žinias iš Tikėjimo, bet po kruopelytę ir tik jiems palankiausia forma.

Ankstyviausią iš mus pasiekusių aprašymų, matyt, paliko lotynų piligrimas Bernardas Vienuolis. 867 m., kaip liudytojas, savo „Kelionių plane“ parašė:

„Didįjį šeštadienį, Velykų išvakarėse, per rytines pamaldas Kristaus Kapo bažnyčioje per giedojimą:„ Kyrie, Eleison “(Viešpatie, pasigailėk!) — nusileidžia angelas ir uždega lempeles, kabančias ant Kristaus Kapo. Patriarchas perduoda šią ugnį vyskupui ir galiausiai visiems žmonėms, kad kiekvienas galėtų savo namuose uždegti šitą Ugnį. Dabartinis Patriarchas vadinamas Theodosius (863-879); jis yra pašauktas į šią vietą dėl savo pamaldumo”.

„Itinerarium Bernardi, monachi franci“

Kesarijos Kapadokijos metropolitas Arefa X amžiaus pradžioje laiške Damasko emyrui rašo:

„Jeruzalės emyras stovi prie Šventojo Kapo prie jo paties užantspauduoto įėjimo, o krikščionys stovi už Šventojo Prisikėlimo šventyklos ir šaukia: Viešpatie, pasigailėk. Tada staiga pasirodo žaibas ir žvakidė užsidega; nuo šios šviesos ima visi Jeruzalės gyventojai ir uždega ugnį.

Velykų išvakarėse, pavasarį, po tylos gamtoje, o ji nurimsta visur, bet, tos vietos, kur padengtos sniegu, žinoma, ypač jautrios. Taigi prasideda naujas periodas gamtoje ir žmonės uždega Palaimintąją ugnį, kad gėris ateitų ir sušildytų jų gyvenimą. “

Atkreipiu dėmesį į pirmąjį laišką.

Niekas nesislepia nuo žmonių, kad atneštų Palaimintąją Ugnį. Kas gi vyksta? O vyksta apeigos — tam tikros Jėgos iškvietimas (sustiprinimas), religijos požiūriu, palaimintos. Kur vyskupas skaito žodžius, sustiprinačius Jėgą Ugnyje, ir paskui vyksta lempelės uždegimas.

Kas tas angelas, kuris nusileidžia į Ugnį? Žinoma, Angelas nematomas, ir jis valdė vyskupo ranką.

Antrame laiške parapijiečiai, jie gi kenčiančiųjų banda (jie taip vadina religijoje), jau nebemato tų žaibų, kurie uždega Palaimintą Ugnį. Paslaptis, apgaubta neįžvelgiama tamsa …

Apeigos su Palaimintąja Ugnimi

Pažadėtoji Žemė – tai ne Šventa Žemė, o ta, kuri gyvena pagal įžadus savo Dievui. Kokie įžadai? Atskiro straipsnio tema.

Mes tęsiame pokalbį apie Palaimintą Ugnį. Apeigos su ugnimi atliekamos iš amžiaus į amžių, ir Ugnis vaidina dominuojantį vaidmenį daugelyje apiegų ir ritualų.

Ar palaima, gėris susijusi su kokia nors religija? Vienareikšmiškai ne. Gėris ir religija -nesuderinami dalykai.

Gėrį, palaimą teikia Tikėjimas. Pažinojimas Ra, tos pačios Šviesos, kas ir yra Dangiškoji Ugnis. Uždegdami Ugnį nuo Saulės, mes gauname Palaimintąją Ugnį, bet reikia laikytis dar keletos sąlygų. Svarbus yra Šviesos nusileidimo į Ugnį ciklas, kurio metu skaitomas užkerėjimas.

Be abejo, Palaimintoji Ugnis taip pat buvo deginama per apeigas, kad žmonėms būtų dovanotas gėris. Ne visada nuo Saulės, bet kreipimasis į Saulę buvo būtinas, sujungiant Žemės Ugnį su Dangaus, vykdavo paslaptingas Jėgos iškvietimo ritualas.

Gaila, kad religijų žaidimas pakeitė Palaimintosios Ugnies esmę. Beje, Palaimintoji Ugnis yra karšta, ji negali neapdeginti — ji yra Ugnis. Tikra, natūrali Ugnis nudegina! O kokia ugnis gali nedeginti? Ta, kuri sukurta cheminiu būdu, ir apie tai žino daugelis.

Bet, aš ne apie religijas ir jų veiksmus, man yra svarbiau išaiškinti jums, kas yra Palaimintoji Ugnis. Nors, grįžkime prie šiandieninės Palaimintosios Ugnies. Pateiksiu ištrauką iš knygos:

«Tais metais, kai garsusis Sirijos ir Palestinos valdovas Ibrahimas, Egipto paša, buvo Jeruzalėje, paaiškėjo, kad ugnis, gaunama iš Viešpaties Kapo didįjį šeštadienį, yra ugnis ne palaimintoji, o uždegama, kaip ir bet kokia ugnis. Tuo paša sumanė įsitikinti, ar tikrai gi staiga ir stebuklingai atsiranda ugnis ant Kristaus Kapo dangčio, ar uždegama sieros degtuku.

Ką gi jis padarė? Paskelbė patriarcho valdytojams, kad jam reikia sėdėti pačioje kuvuklijoje, ugnies gavimo metu, ir budriai stebėti, kaip ji pasirodo, ir pridūrė, kad tiesos atveju jiems bus duota 5000 pungų (2 500 000 piastrų), o melo atveju, tegul jie atiduos jam visus pinigus, surinktus iš apgautų gerbėjų, ir kad jis atspausdins visuose Europos laikraščiuose apie niekšingą klastojimą.

Valdytojai, Petroarabijos Misailas ir Nazareto metropolitas Danielius, bei Filadelfijos vyskupas Dionisijus (dabartinis Betliejus) suėjo pasitarti, ką daryti. Per pasitarimo minutes Misailas prisipažino, kad jis kuvuklijoje uždega ugnį iš žibinto, paslėpto už judančios marmurinės Kristaus Prisikėlimo ikonos, esančios prie paties Viešpaties Kapo.

Po šio prisipažinimo, buvo nuspręsta nuolankiai prašyti Ibrahimo, kad jis nesikištų į religinius reikalus, ir pasiųstas jam buvo Sviatogrobskio vienuolyno dragomanas, kuris jam leido suprasti, kad jo šviesybei nėra jokios naudos atskleisti krikščionių pamaldumo paslaptis ir kad rusų imperatorius Nikolajus bus labai nepatenkintas atradęs šias paslaptis.

Ibrahimas Paša, tai išgirdęs, numojo ranka ir nutilo. Bet nuo to laiko Šventojo Kapo dvasininkai nebetiki netikėtu stebuklingu ugnies apsireiškimu. Visa tai papasakojęs, metropolitas pridėjo, kad vien tik iš Dievo tikimasi nutraukimo (mūsų) pamaldaus melo. Kaip jis žino ir gali, taip ir nuramins tautas, kurios dabar tiki ugnies stebuklu didįjį šeštadienį. O mes ir pradėti negalime šio perversmo savo mintyse, mus suplėšys į gabalus pačioje Šventojo Kapo koplyčioje.

Mes, — tęsė jis, pranešėme patriarchui Afanasijui, gyvenusiam tada Carigrade, apie Ibrahimo Pasha priekabiavimą, tačiau, savo žinutėje jam, parašėme vietoje „šventa šviesa“ -, „nušvitusi ugnis“. Nustebintas dėl šio pokyčio, palaimintasis vyresnysis paklausė mūsų: „Kodėl jūs kitaip pradėjote vadinti šventąją ugnį?“ Mes jam atskleidėme tikrąją tiesą, bet pridūrėme, kad ugnis, uždegama ant Šventojo Kapo iš paslėptos lempos, vis dar yra šventa ugnis, gaunama iš šventos vietos. “.

Vyskupo Porfirijaus (Uspenskio) „Mano būties knygos“ 3-iojo tomo 299-301 psl.

Religijos religijomis, jų daug, kaip ir „stebuklų“, apie kuriuos jie rašo, bet aš sugrąžinsiu jus prie Tikėjimo ir Palaimintosios Ugnies temos.

Kaip gauti Palaimintąją Ugnį namuose

Ar galime mes gauti Palaimintąją Ugnį patys, namuose, ne Jeruzalėje, bet, pavyzdžiui, Maskvoje, arba kokiame nors kitame mieste ar net šalyje? Galime. Reikia žinoti užkerėjimą, leidžiantį įgyti ypatingą Palaiminimo Jėgą.

Jo neišliko iki šių dienų, o jei kas nors parašys, kad štai, radau, tai melas!

Užkerėjimas Palaimintajai Ugniai

„Jėgos Dangaus su Žemės Jėgomis susijungs. Susijungę antai Gausybe pasivadins. Tikiu! Pažindama Ra kaip Šviesą, skaičiuojančią mūsų metus. Tikiu ir nušviestas Tikėjimo mano balsas nuo šiol visada bus stiprus. Tebus Ugnis ši Palaiminta! Ir kai rankas ji mano sušildys, tai Gausos kupinai jas pripildys. Iš Tiesų!”

Užkerėjimas sudarytas pagal Jėgos kanonus, mano Alionos Polyn.

Skaityti jį reikia nuo 12 iki 40 kartų. Jau uždegus žvakę. Žvakė geriau kad būtų vaškinė. Perskaitę Užkerėjimą, būtinai pašildykite rankas ant Ugnies ir jūs, bei jūsų artimieji.

Aš praskleidžiau jums Palaimintosios Ugnies paslaptį. Mes ir toliau kalbėsime apie Tikėjimą ir Šventumą, apie viską, kas teikia laimę.

Jūs ne kenčiantys, jūs laimingi, nes įgijote Tikėjimą!


Tikrojo Tikėjimo Motina, Aliona Polyn

Вам также может понравиться:

Оставьте комментарий


1 Comment